- lyguma
- 1 lygumà sf. (3a) K, lýguma (1) Slnt
1. SD320, R108, MŽ374 lygi, be kalnų vieta: Lygumos nupjautom viksvom čiuža S.Nėr. Lyg lygumoj vėjelis, po žoleles trąšias plaukydamas, lingavo A.Baran. O kai įskridome į lygumą, staiga atsidūrėme tarp dviejų vienodo tolio kalnų A.Vien. Sumigo slėniai, pamiškės, laukų lygumėlės J.Paukš. Pagalios prislinko prie amžino aržuolo, stovinčio ant lygumėlės krašto V.Kudir. Aplink mus visur tik vienos lygumos Vrb. Lygumõs yra apie pora kilometrų Vv. Lýgumą nušienavau OG157. An lygumõs [už sodžiaus] bus šaltas vėjas Srj. Pasėjau linelius, kur lyguma, paėmiau panelę, kur mylima NS613. Žalia žolelė po lygumėlę, jauna dukrelė pas motinėlę DvD213. Ant lygumos vaikščiot duosti SPII38.
2. prk. pastovumas, vienodumas: Lygi vieta yra lyguma; panašiai lygi nuotaika yra psichinė lyguma FT.
◊ po lýgumą lygiom, po lygiai: Ėmę jie pragėrę tą dvarą – tad jau visims po lygumą išeję (ps.) S.Dauk.su lýguma lygminai: Pripylė stiklelį gėralėlio su lyguma, tai tik makt, ir nėr Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.